Pirmas kartas

Nusprendus pabandyti snieglentes, visada ateina ta diena, kai atsiduriate ant kalno ir suprantate, kad nelabai žinote kaip ir nuo ko pradėti. Pateiksiu keletą minčių, nuo ko reiktų pradėti, jei tik atvykę į trasas dėl įvairių priežasčių negalite/nenorite pasisamdyti instruktoriaus.

Čia aptarsiu keletą dalykų: prieš užlipant ant kalno, stovėseną ir atsistojimą, stabdymą bei leidimąsi plunksnele.

Prieš užlipant ant kalno

Apsipraskite su lenta plokštumoje. Užsisekite pirmiausia vieną apkaustą stovėdami ir pačiuožinėkite kaip su riedlente. Tada užsisekite abu apkaustus, pašokinėkite, pasiūbuokite nuo kanto ant kanto. Kai pripratote, pasiimkite lentą po pažastimi ir palypėkite ant kalno.

Atsistojimas

Taigi, pradžia buvo nesunki ir jūs gana lengvai palypėjote šiek tiek į pradedančiųjų kalniuką. Atsisėdote ant žemės ir daugiau mažiau be problemų užsisegėte apkaustus. Ir tada atėjo tas momentas, kai turite atsistoti ir negriūti nei pirmyn, nei atgal. Kaip tai padaryti? Paprastai, jei stovite ne plokštumoje, o kalno viduryje, reikia stovėti ant galinio (jei esate atsisukusi į kalno apačią) arba priekinio (jei esate atsisukusi į kalną) kanto. Iš pradžių tai gali būti nelabai lengva, ypač, jei niekada prieš tai neužsiėmėte sportu, reikalaujančiu geros pusiausvyros, ar jūsų fizinis pasirengimas nėra itin geras (ypač stiprūs blauzdų, sėdmenų, nugaros, pilvo raumenys).

Visų pirma apie pačią stovėseną.

- Svoris turi būti paskirstytas vienodai ant abiejų kojų.

- Keliai sulenkti ir atpalaiduoti

- Svorio centras pažemintas (sėdynė arčiau žemės).

Tokia stovėsena padės lengviau išlaikyti pusiausvyrą ir ne taip stipriai griūti (logiška, nes tiesiog ne iš taip aukštai pliumptelėsit).

Geriausia ant nestataus šlaito yra stotis nuo sėdimos pozicijos:

- Pritraukite kelius arčiau savęs

- Tada rankomis atsistumkite nuo žemės

- Įtraukite pilvo raumenis ir pasikelkite šiek tiek ant galinio kanto

- Tada atsistokite tiesdami kelius, tačiau pilnai jų neištiesdami (turėtumėte linkti pozicijoje lyg tuoj tuoj atsisėsit ant kėdės).

- Jei pajutote, kad prarandate pusiausvyrą, sulenkite kelius ir ištieskite nugarą.

- Dabar pabandykite lentos pirštų galų kantą kiek nuleisti žemyn ir pačiuožti nuo kalno žemyn lentai liekant horizontaliai kalnui.

Stabdymas

Mano manymu, tai antras dalykas, kurį reikia išmokti, yra stabdymas. Sustojate, kai atsiduriate toje pat stovėjimo pozicijoje kaip pradėjote. Mokydamosi šį manevrą:

- Pradėkite čiuožti skersai trasos (lenta nukreipta į šoną ir žemyn, o ne tiesiai žemyn)

- Šiek tiek pačiuožkite iki kol pradėsite greitėti

- Tada paspauskite galinės kojos kulną ir pastumkite lentos galą , kad pastatytumėte lentą horizontaliai kalnui.

- Vėlgi svarbu būti sulenkus kelius ir ištiesus nugarą

- Visada stovėkite ant galinio kanto.

Čiuožimas plunksna

Tai leidimasis nuo kalno visada atsisukus į kalno apačią veidu (arba nugara). Taip leisdamiesi paleidžiate tai lentos priekį, tai lentos galą žemyn nuo kalno. Taip visada čiuožiate ant kulninės pusės kanto, šiek tiek daugiau svorio perkeldami tai ant vieno, tai ant kito kulno, kad pajudėtumėte tai į vieną, tai į kitą pusę. Čiuoždami į vieną ar kitą pusę žiūrėkite čiuožimo kryptimi. Stenkitės lentą valdyti čiurnom ir keliais ir įdėti nedaug viršutinės kūno dalies judesių, ja nesmarkiai pasvirdami tai į vieną, tai į kitą pusę. Pradžioje šis čiuožimas atliekamas kaip lentos paleidimo žemyn ir stabdymo mišinys. Vėliau pereinama tiesiai nuo judesio prie judesio nesustabdant lentos.

Tiek turėtumėte nesunkiai išmokti per valandą, ypač jei jums kas nors patars ir padės.