Paskutinę, t.y. šeštą snieglentinėjimo dieną atsikėlėme su apsiniaukusiu dangum ir iš jo krintančiu sniegu. Patraukėm į Kitzsteinhorn, kur pamatėme, kad užsikėlus mus pasitiks nemažai sniego. O pasitiko nemažai- apie pusmetris šviežio sniegelio. Problema tik, kad visą laiką snigo ir buvo apsiniaukę, debesuota ir nemažas vėjas (taigi ir pustė), todėl matomumas buvo nekoks. Iš karto buvo aišku, kad jokių snowparkų tą dieną nebus, todėl po pirmo nusileidimo aš ir Mantas savo įprastus stance'us ir apkaustų pasukimo kampus pakeitėme į labiau powderiui tinkamus. Pirmą kartą čiuožiau tokiame kiekyje sniego, tad, suprantama, nemažai išsimurkdžiau, kol pradėjau pakankamai daug svorio dėti ant galinės kojos ir šiaip visą sistemą pagauti. Bet jausmas nerealus. Geriausia diena ant kalno, nors tiek kartų negriuvau per visą savaitę kartu sudėjus. Žinoma su pusmetriu sniego tie griuvimai fiziškai neatsiliepia, kita vertus, sniego sluoksnis paslepia uolas, o kai sninga, sunku ir įtarti, kur jos galėtų būti, tai pasidaro truputį pavojinga, vieną kartą tėškiausi ant nugaros, o keldamasi kokie 20cm nuo savęs atsirėmiau į uolą. Dar vienas geras dalykas buvo, kad gausus snigimas atbaidė nemažai žmonių, taigi prie keltuvų nereikėjo laukti, o jei eidavai ne trasom, tai iš vis tuščia. Tiesa, ir ant kai kurių trasų buvo tiek sniego kiek ir off piste. Retrakai šukavo tik pagrindines kelias ir tai kol nuvažiuodavo nuo vieno galo iki kito tekdavo pradėti darbą iš naujo. Deja neveikė freeride zonos, gal todėl, kad girdėjom iš ten sprogimus, spėju, kažkur netoli jų sprogdino sniegą, kad nekiltų griūčių. Šiaip ankščiau kiekvieną naktį girdėdavom sprogimus, bet šįkart pirmą kartą dieną. Nuo powder'io greitai pavargom, tad baigėm važinėti anksti-apie pirmą. Ir patraukėm namo pakuotis, nes nusprendėm nenakvoti, o važiuoti tiesiai namo.
Susipakavę dar spėjom nulėkti į Zell am See centrą lauktuvių ir patraukėm į Lietuvą. Galvojom, kad gana greitai parlėksim, bet kadangi gausiai snigo, tai autobane Austrijoj buvo vienas ilgas kamštis ir nežinau kiek km važiavom 30km/h vietoj 130km/h. Kai galiausiai išsikrapštėm iš šio, tai greitis nepadidėjo daugiau 70 ar, geriausiu atveju, 90km/h. Galima sakyti, kad beveik visą autobaną ir praėjom kamščiais. Jie pagrinde kilo dėl gausaus sniego, dėl ko uždarė vieną autobano pusę tam tikrose vietose. Kamščiai buvo net degalinėje. Spėju, dauguma žmonių šeštadienio vakare važiavo namo, po naujųjų kalnuose. Pusę Čekijos pravažiavome normaliai, o likusią pusę autostrada, kur per sniegą nesimatė nei juostų, nei vėžių, nei šalikelės. Lygiai taip pravažiavom ir pradžią Lenkijos, kur artėjant link Varšuvos keliai pasidarė švaresni, o už jos jau ėjo važiuoti beveik taip pat, kaip į priekį. Taigi nuo 19h kelionė prailgėjo iki 26h. Grįžom visi sveiki ir laimingi. Su dušu, maistu ir MIEGU galvoje.
Sniege minkščiau imtis
Va taip būna, kai nugriūni
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą