Street Druskininkai 01/09

Savaitgalį praleidau Druskininkuose, o vakar aš ir Mantas pirmą kartą šį sezoną išlindom į street. Aš tai iš viso pirmą kartą. Oras buvo neblogas, nors ir apsiniaukęs ir mes po pietų nusprendėm apsilankyti keletoje vietų, kurias buvom nusižiūrėję dar prieš prisningant. Vaizdelis tikriausiai iš šono buvo neblogas, eina du žmogučiai, su visa apranga, šalmais ant kuprinės, lentom ir kastuvu. Pirma vieta buvo trgubas laiptų setas, kiekvienas turintis po savo reiliuką. Laiptai neaukšti, o įsibėgėjimas ne pats geriausias, tačiau nuo pirmo seto pasidarėm nuvažiavimą, o antrą panaudojom kaip gap'ą ir reilą. Reilas buvo gana trumpas, bet nelabai žemas. Nusprendžiau ant jo nevažinėti, nes man su greičiu buvo problemos, o Mantas nusprendė, kad jam tramplyno į tą reilą nereikia ir puikiai į jį šokinėjo ir be pastarojo, labai geras pas jį ollie'is, padarė keletą tailpressų, nelabai ką daugiau ten padarysi. Man net išstūmus greičio pakako tik nušokti nuo antrų laiptų. Na, bet ir tiek smagu.

Manto 5-0 galas.

Fotoaparatas kažkaip lėtai gaudė vakar, tai ne daug nufotografavau. Antra vieta turėjo būti valtis, esanti Nemuno krantinėje, tačiau mes neįvertinom, kad Nemunas patvins, taigi valtis ir daug sniego buvo, bet nusileidimas tiesiai į vandenį. Pakeliui dar buvo keli suoliukai, kur būtų galima daryti gap'us, bet tokio dydžio tramplinus pastatyti iš puraus sniego truktų iki sutemų. Paskutinė viltis dar buvo rastas per upelį, bet pastarąjį Mantas buvo matęs tik iš tolo ir pasirodė, kad privažiavimas geras, bet pervažiavus upelį tik atsitrenksi į šlaitą ir įkrisi į vandenį.

Taip nusivylę dauguma apžiūrėtų spotų (tikrai gail;a valties, ji net plokščiadugnė), nusprendėm nueiti ant kalniuko, kur vaikai paprastai čiuožinėja pašikniukais, ir susikasti tramplyną. Ten yra tarsi toks pakilimas/kalnelis, panašus į tokį, kaip kalnuose būną paruoštas tramplynams statyti. Tik nedidelis. Nežinau kiek laiko mes statėm tą trampliną, nes purus sniegas sunkiai limpa. Bet pasistatėm tokį keistai metantį, geras suktis, bet ne itin ilgai galima laikyti grabus. Problema, kad jis taip ir nesukietėjo normaliai, kol važinėjom, once again, purus sniegas. Galiausiai Mantas pradėjo sukti 360 per jį ir aš pagalvojau, kad ir man reiktų, nes 180 tikrai patogu buvo suktis. Tačiau įvažiavau ne visai per vidurį tramplino ir sukimosi pradžioj lentos nosis užkliuvo už tramplino galo, o aš tai sukausi iš jėgų, tai taip ir verčiausi per nosį ir dar per šoną ir atsitrenkus į žemę pajutau žiaurų skausmą. Negalėjau patikėti, kad iš tokio aukščio įmanoma taip susitrenkt ir dar gali9ma sakyti į minkštą sniegą kritau,o ne kokį ledą. Tik vėliau supratau, kad čia ne sutrenkimas, o patempimas. Pasitempiau dešinius šoninius ir dar truputį nugaros raumenų, galima sakyti dešinę pusę nuo kažkiek virš šonkaulių iki keli centimetrai po kirkšnimi ir dar sėdynės raumenis- beveik visus, kas dalyvavo sukimesi į fs 360.

Dabar gaila, kad nefilmavom, būtų tikrai įdomu pažiūrėti, kaip ten viskas vyko. O iš to išplaukia įspėjimas visoms- darykit rimtus apšilimus prieš snowboardinant. Tai buvo antras kartas šį sezoną, kai to nedariau ir abu kartus susižeidžiau, tik šį kartą rimčiau. Manau, kad daugeliui šauna į galvą pramankštinti kojas ir kaklą, tačiau čia geriausia mankštinti viską, o aš netgi pratimus turiu specialiai šioms raumenų grupėms ir te tau. Dabar vaikščioti sunku, nes reikia pertempti kitos pusės raumenis, kad šie neskaudėtų, jei būčiau mankštinusis, gal ir būčiau timptelėjus, bet ne taip. Tikiuosi greitai atsigauti ir antradienį ar trečiadinį eiti pajibbinti ant Manto bokso.

Tai toks ne visai linksmas snow savaitgalis.