Jei bent truputį stebėjote halfpipe Olimpines varžybas, norom nenorom turėjot pastebėti, kad tiek pas merginas, tiek pas vaikinus buvo ne vienas kinų atletas. Taip pat, jei domitės ne tik Olimpinėmis varžybomis, turėjote pastebėti, kad kinai nečiuožia slopestyle varžybose, be to, jie ilgai neturėjo ir nė vieno snowparko. Tai kaip čia yra, kad per kelis metus jų lygis pakyla iki tinkamo Olimpiadai?
Kinės debiutavo Turino Olimpinėse žaidynėse, kur jų atstovės Pan Lei ir Sun Zhifeng (kuriai tuo metu tebuvo 14) užėme 28 ir 31 vietas. Po metų Liu Jiayu jau kopė ant pakylos vienam World cup etapų Kalgaryje, Kanadoje, ne blogiau jai sekėsi ir kitose Pasaulio taurės varžybose ir vis dažniau kinės kopia ant podiumų, nors kol kas ir ne visada tose varžybose, kuriose dalyvauja visos pajėgiausios sportininkės (X games ir panašiai).
Jauniausia komandos olimpietė Cai Xuetong
Kinai nebūtų kinai, jei nemokėtų gaminti greitai, o be to, jiems labai svarbu iškovoti kuo daugiau medalių. Kinai yra smulkaus sudėjimo ir jiems labiau tinka sportas, kuris yra paremtas įgūdžiais, vikrumu, o ne jėga. Jie lengvai įsisavina naujus įgūdžius ir gerai mokos laiptine sistema (nuo lengvo iki sunkaus), o štai snieglenčių sportas ir pasižymi šiomis savybėm, jog čia reikia daugiau įgūdžių, nei jėgos, be to šis sportas yra labai struktūriškas (180, 360, 540 ir t.t., galima sugalvoti daugybę schemų).
Receptas paprastas- paimi gaują (apie 400) jaunų (13, 14m) gabių gimnastų, dziudo, washu ir kt. sportų atstovų, duodi jiems lentas, gimnastikos ir kitus trenerius ir halfpipą. Jiems buvo skirtas intensyvių treniruočių grafikas ir vienas tikslas- Olimpiniai medaliai. Nors jie gavo tik halfpipą (slopestyle "išrinktiesiems uždraustas, greičiausiai todėl, kad neverta rizikuoti ne dėl tikslo), tačiau prisideda galimybė sočiai valgyti, šiltai gyventi ir, svarbiausia, pamatyti nemažą pasaulio dalį, nes atrankos vyksta visame pasaulyje, o norint gauti rezultatą reikia dalyvauti ne vienose varžybose, bei, kas kinams labai svarbu, suteikti garbę savo šeimai ir tautai. Kaip pastebėjo vienas amerikietis treneris, dirbęs su kais Visleryje: "Jie labai nesiskiria nuo kitų, jie tiesiog daugiau dirba".
Liu Jiayu- per vieną laiptelį nuo podiumo Vankuveryje
Kinų pagrindinis treniruočių centras yra Harbin, kur sportininkai gavo halfpipe ir keltuvą, ten jie treniravosi 5 mėnesius per metus, taip pat jie keliavo į Japoniją, nes ten yra halfpipe po stogu (tokį Šanchajuje stato ir kinai), be to 2 mėnesius praleido Naujojoje Zelandijoje ir 3 Visleryje. Tik neseniai pas kines atsirado jų nuosavas stilius, o ne "nukopijuotas" nuo tų snieglentininkių, kurių video daugiausia yra youtube. Taip yra todėl, kad visos jų treniruotės yra pagrįstos technika, t.y., po 360 mokaisi 540, o ne stilingą 360 ir ilgai netobulini triuko, o tiesiog padarai jį 9 kartus iš 10 ir eini prie kito. Be to, nedaug jos ir čiuožinėja dėl savo malonumo (žinoma, tai , ką daro, jos mėgsta labiau už viską pasaulyje, taip kad tas "dėl savo malonumo"- reliatyvus) ar su skirtingų stilių snieglentininkais ne per varžybas.
Toks treniravimas padarė savo įtaką visame snieglenčių pasaulyje. Dabar ir kitos šalys kuria savo vaikų programas ir kaip į pavyzdį žiūri į kinų programas. Tačiau pačios kinės irgi neliko nepaliestos vakarietiškos kultūros- drovios panelės dabar šaukia palaikymus kitoms snieglentininkėms, kartu džiaugiasi ir šokinėja, kai kitai kas pavyksta- tai parodo, kad snieglenčių sportas leidžia atsiskleisti ir susirasti daugybę naujų draugų, nes tuose sportuose, kuriais jos užsiėmė to nebuvo, niekada kitos šalies sportininkai nepalaikė tavęs ar tu jų.
Sun Zhifeng- liko septinta Vankuveryje
Nors kinės ir liko per žingsnelį nuo medalių Vankuveryje, tačiau šį komanda paliko geros nuotaikos, visos sportininkės ir jų treneriai pasisėmę patirties, išsiaiškinę klaidas ir pasirengę tobulėti ir parvežti galbūt net ne vieną medalį iš Sočio ir vėlesnių Olimpiadų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą