Mankšta

Taigi, iš mano paskutiniojo pranešimo išplaukė idėja parašyti pastarąjį. Apie apšilimą prieš snowboardinant. Tai labai svarbi, galbūt netgi svarbiausia snieglentinėjimo dalis. Tikriausiai visas labiausiai baugina traumos, ypač rimtos, tokios kaip patempimai, lūžiai, plyšimia, tokios, dėl kurių gali būti neįmanoma kurį laiką snieglentinėti. Lūžių mankšta gali ir nepadėti išvengti, tačiau jokios apsaugos neapsaugos jūsų nuo kitų išvardintų traumų. Dažniausiai traumos patiriamos griūvant, tačiau jas galima patirti ir darant sudėtingesnį triuką (smarkiai sukantis ir kitais atvejais, kai didelė apkrova), šokant iš aukštai, ypač į flat'ą, leidžiantis iš aukščiau ant kanto, pasiremiant per nusileidimus ranka ir ne vienu kitu atveju, kuris dabar nešauna į galvą. Traumą netgi galima patirti tiesiog leidžiantis nuo kalno, jei yra didelis greitis, grumstėtas , status šlaitas, gilus powderis. Visais atvejais, kai kūno raumenys, sausgyslės ir raiščiai apkraunami didelėmis jėgomis galimas sužeidimas, kurio priežasties nė nesuprasite. Gal esi jutusi kelių, blauzdų, šlaunų ar kokius kitus raumenų skausmus po snieglentinėjimo dienos? Ar pagalvojai, kad 10 minučių būtų padėję išvengti ne tik to, bet ir daugiau?

Judesių analizė

Neimsiu anatomijos atlaso ir kineziologijos vadovėlio ir nerašysiu visų sąnarių, raumenų, raiščių ir sausgyslių, kurie dalyvauja snieglentinėjant, tektų nupilti knygą. Manau, buitinis paaiškinimas tiks labiau.

Didžiausios apkrovos snieglentinėjant tenka keliams (bent jau labiausiai juntamas), tačiau retai yra pažeidžiami ten esantys raiščiai ir raumenys, šios traumos dažnesnės slidininkam. Visgi kelių skausmas gali būti juntamas ir snieglentininkams dėl apkrovų, ypač leidimosi metu. Gerai dirbantys keliai padaro posūkius "minkštus", padeda išlaikyti didelius greičius ir vibraciją. Tai tarsi mašinos amortizacija.

Nugaros raumenys- snieglentinėjant nugara turi būti tiesi, nuo to , kaip laikysime nugarą, priklausysy mūsų koordinacija. Jau vien norint nenugriūti reikia jos didžiulės pagalbos Griūvant neretai gali tekti verstis kūlversčiu ar suktis per šoną. Darant posūkius, šokant per tramplynus ir atliekant veik visus judesius smarkiai dirba nugaros raumenys. Pavadinčiau tai mašinos ašimi, be jos ne tik , kad nevažiuosi, be jos sugrius mašina.

Pilvo raumenys- jie padeda nugarai išlaikyti jus tiesiai, taigi tai irgi labai svarbi pusiausvyrai organizmo dalis. Jau nekalbant apie tai, kad jei pilvu trenksitės į reilą ar boksą jie saugos jūsų vidaus organus.

Sėdynės raumenys taip pat gali būti priskirti prie ašies organų, jie svarbūs koordinacijai.

Kaklo raumenys- dauguma vertimųsi per galvą ar šoną įtraukia kaklą ir jis visuomet "užsiriečia". Kaklas gerokai sukamas ir sukantis per tramplinus ir važiuojant.

Šlaunų raumenys- jie veikiami visada, kai tik jūs esate tinkamoje stovėsenoje ant lentos. Pagrinde veikiami vidiniai, tačiau kaip jau minėjau, čia nelieka "apliestųjų".

Blauzdos raumenys- atsistokite ant pirštų galų, o vėliau ant kulnų ir pastovėkite kiek taip prisisegusios snieglentę. Visada jausite tempimą blauzdose. Paprastai tas tempimas ant kalno jaučiamas tik tada, kai reikia ilgiau važiuoti kuria nors puse.

Šoniniai raumenys- į juos įeina ir dalis pilvo ir dalis nugaros (čia pagrinde torsas). Šoniniai veikiami ir darant posūkius, o labiausiai sukantis per tramplinus ar ant žemės, boksų, reilų. Juos pažeidus gali būti sunku ir vaikščioti, nes organizme raumenys yra sujungti į linijas.

Pėdos- jų sausgyslės gauna nemažas apkrovas.

Pečiai- jie smarkiai dalyvauja sukantis ir ypač svarbūs griūvant per šoną, iš viršaus ant rankos ir per galvą. Orientacija į raiščius.

Alkūnės, riešai- jie daugiausia nukenčia griūvant. Čia išskirtinai svarbūs raiščiai ir kaulai.

Apšilimas

Remiantis mano ankstesniu aprašymu, tikiuosi, kad daug kas jau sumanė ar prisiminė vieną kitą pratimą, kuris tiks tai ar anai raumenų grupei. Visas šias dalis mokėjome mankštinti jau vaikystėje.

Mano pasiūlymas būtų daryti ne statinį, o kinetinį apšilimą. T.y.- judesio. Arba derinti šiuos du, daugiau dėmesio skiriant pastarajam. Iš judesio daromi pratimai nepertempia raumenų, raiščių ir sausgyslių, todėl nesigauna atvirkštinis- susilpninimo- poveikis. Ką turiu omeny iš judesio? Ogi kad ne pasigriebi pėdą ir laikai ją įtempus, bet pasieki pėdą ir atsitiesi, pakeli koją ir ją nuleidi. Spėju, jog jau supratote.

Kad nepraleisčiau pratimų, aš paprastai pradedu nuo pėdų ir einu aukštyn, bet šiaip jau nėra jokio skirtumo.

Mano pagrindiniai pratimai yra pėdų patempimai aukštyn ir žemyn, pasukiojimai į šalis. Blauzdų patempimai ant kulno ir pasistiebus. Šlaunims darau pritūpimus su į šoną ištiesta koja. Keliams darau sukimus į visas puses. Klubams- brėžiu apskritimus. Šlaunims ir torsui- liemens pasukimai stovint plačioje stovėsenoje pritūpus (kaip ant lentos žąsiuku). Rankoms ir pečiam prasukimai per visus sąnarius. Kaklui pasukimai į vieną ir į kitą pusę. Nugaraui išsitempimas pakėlus rankas aukštyn. Dažniausiai improvizuoju.

Neseniai atradau vieną filmuką, kurio neperpasakosiu, tačiau tikrai siūlau visiems pažiūrėti. Jame nepilnai 10 minučių mankšta snieglentininkams ir slidininkams paremta joga. Man itin patiko, kaip judesiai atitinka galimus snieglentinėjant. Taip pat man patinka, kad ten paaiškinama, kodėl daromas toks pratimas, o pratimai visiems įveikiami. Tai ne tik raumenų pratampymas, bet ir apšilimas tiesiogine prasme, kad nereiktų bėgti ratukų apie keltuvą ar mašiną. Be to visi pratimai ne statiniai. Tikiuosi juos visus išmokti ir sąžiningai daryti, ypač tuos, kuriuos galima daryti ant kalno.

Tikiuosi jums taip pat patiks:

Mankštinkitės, kam tie bereikalingi skausmai ir sėdėjimas namie, kai už lango pusnys sniego ir tobuli parkai.